- išpeikti
- išpei̇̃kti vksm. Visi̇̀ i̇̀špeikė màno dárbą.
.
išpeikti
Look at other dictionaries:
išpeikti — 1 išpeĩkti, ia, ìšpeikė tr. 1. K nepalankiai įvertinti, iškelti trūkumus, neigiamas savybes, paneigti: Ìšpeikė visą mano darbą Mrj. Čia jau jį visi išpeĩks Dglš. Kas, iš kišenės išėmęs, laikrodį deda pri ausies, tas savo laikrodį išpeika… … Dictionary of the Lithuanian Language
išpeiktinis — išpeiktìnis, ė smob. (2) → išpeiktas (išpeikti): Tai tavo rinktinis, visų išpeiktìnis Kp … Dictionary of the Lithuanian Language
supeikti — 1 supeĩkti, ia, sùpeikė tr. Jnšk, Lp išpeikti: Sùpeikė jam tą mergą, ir iširo veselija Pn. Norėjo mane supeĩkti, kad į darbą neimtų Pc. Gal kas sùpeikė kumelę, kad nepirko Ėr. ^ Supeikė kap katei vaikus LTR(Alvt). peikti; atpeikti; įpeikti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
įpeikti — 1 įpeĩkti, ia, į̃peikė tr. labai išpeikti: Tai mergai kiti į̃peikė tą vietą Alk. peikti; atpeikti; įpeikti; išpeikti; nupeikti; papeikti; supeikti … Dictionary of the Lithuanian Language
apspjaudyti — tr. 1. Q84, R, MŽ, Sut, N, L, LL166, Š, NdŽ iter. apspjauti 1: Neapspjaudyk drabužių J. | Jau galėsma šienauti – žolė apspjaudyta (apdrikusi lyg seilėmis, tokiomis putomis) Kl. ^ Apspjaudę nulaižo (pirmiau keikia, paskui giria) BzF51. | refl. Š:… … Dictionary of the Lithuanian Language
atpeikti — 1 atpeĩkti, ia, àtpeikė tr. Gl, Mrj, Lp atkalbėti, atbaidyti, atgrasinti peikiant: Peikė, peikė ir àtpeikė Dkš. Jei ženysiuos, man jos niekas neatpeĩks Rm. Katrą (merginą) padaboja, tą žmonės atpeikia LTR(Sln). ^ Atpeikė kaip katei kačiukus… … Dictionary of the Lithuanian Language
išalyti — 2 išãlyti tr. išpeikti: Išãlyta merga Ds. alyti; išalyti; nualyti; paalyti; užalyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išbrokyti — išbrõkyti tr. neprimti, išpeikti, atmesti: Jo kariuomenėn nepriėmė – išbrõkijo Brž. Išbrokijo mano darbą Vvr. brokyti; išbrokyti; nubrokyti; pabrokyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdergliavoti — ×išder̃gliavoti tr. 1. išgadinti: Išder̃gliavojo visus dobilus [važiuodamas] Dbk. 2. išpeikti, išdergti: Marti išder•gliavojo savo šeimynykštį, t. y. išpeikė J. dergliavoti; išdergliavoti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškriaušūloti — iškriaušū̃loti 1. tr. išpeikti, priekabiai iškritikuoti, apkalbėti: Kriaušūla kartais iškriaušū̃loja ne tik pavienius žmonis, bet net šeimas Plt. 2. intr. išpasakoti plačiai, iškilmingai; sąmojingai pakalbėti: Vaičiaus Petris gerai iškriaušū̃loja … Dictionary of the Lithuanian Language
